Fęrsluflokkur: Menning og listir

Misskilinn brandari

Žetta er nįnast eina greinin, sem ég hef skrifaš eftir pöntun, žvķ Gušmundur Karl er kunningi minn sķšan ķ ęsku og baš mig aš skrifa um sżninguna sķna. Greinin snerist žó fljótt yfir ķ allt annaš, žvķ žaš er enn eitt einkenni žeirra hnignunar, upplausnar og afturfarar,sem nś hrjįir Vesturlönd og vestręna menningu, hvernig komiš er fyrir listunum. Menn viršast ķ fullri alvöru trśa žvķ aš žaš geti veriš "list" aš kśka ķ krukku eša pissa hver į annan.
Um žaš leyti sem greinin var skrifuš var t.d. ķ "Nżlistarsafninu" sżning į gömlum ónżtum spżtum, 
sem sagšar voru śr  stśku, sem Hitler hefši einhvern tķman setiš ķ.
Žaš er ekki og hefur aldrei veriš list aš ofbjóša fólki meš skrķpalįtum, en upphafsmašurinn aš žessu öllu var Marcel Duchamp meš "Uppsprettu" sķna, žar sem hann var aš gera bullandi grķn aš menningarvitunum, sem lįta bjóša sér hvaš sem vera skal, ef žaš er bara kallaš "list". Žeir kokgleyptu agniš, og viršast alls ekki sjį, enn ķ dag aš žaš er einfaldlega veriš aš gera grķn aš žeim sjįlfum.

Žess mį aš lokum geta aš tveir "nśtķmatónlistamenn", žeir Jón Įsgeirsson og Atli Heimir Sveinsson eru įgętir kunningjar mķnir, og tóku greininni meš mesta jafnašargeši.
V.E.


Ég var fyrir nokkrum dögum viš opnun sżningar Gušmundar Karls Įsbjörnssonar ķ Orkuveituhśsinu, en hann er nś nįnast “sķšasti Móhķkaninn“ ķ ķslensku listalķfi, einn žeirra sįrafįu, sem ekki lķtur į listina sem brandara, heldur mįlar af alvöru og einlęgni. Žrįtt fyrir allt eru fįeinir eftir enn, sem ekki ganga meš gśmmķ- rešur festan į enniš, eša fylla sżningarsali meš ónżtu spżtnabraki. Žetta vakti mig til umhugsunar um, hvernig komiš er fyrir vestręnu menningar- og listalķfi.
Žaš var fyrir nokkrum įrum, aš lista- og menningarelķtuheimurinn hélt upp į žaš, aš 75 įr voru lišin sķšan Marcel Duchamp festi upp žvagskįl į myndlistarsżningu ķ Parķs į žvķ merka byltingarįri 1917.Hann viršist hafa veriš forspįr, žvķ skįlinni gaf hann nafniš “Uppsprettan”, en žessi žvagskįl hefur ę sķšan, og ekki aš įstęšulausu, oršiš tįkn fyrir žaš sem gįfumanna- gengiš į Vesturlöndum telur vera list. Um svipaš leyti réšust James Joyce o.fl. til atlögu viš ritlistina meš takmörkušum įrangri žó, en samtķmis voru svonefndir “nśtķmatónlistarmenn” aš vinna svķviršileg skemmdarverk į klassķskri tónlistarhefš Vesturlanda. Ķ tónlistarlķfinu leika “nśtķmatónlistarmenn” hlutverk minksins ķ hęnsnabśinu, žvķ sjįist verk žeirra į tónleikaskrįm tęmast salirnir. Allt sęmilega mśsķkalskt fólk foršar sér ępandi į haršahlaupum og heldur fyrir eyrun. Verk John Cage, “Fjórar mķnśtur og žrjįtķu og žrjįr sekśndur” er dęmigert, en žar sest pķanóleikarinn viš flygilinn ķ kjól og hvķtt, ręskir sig og lyftir höndunum yfir nótnaboršiš. Sķšan gerist ekki neitt ķ fjórar mķnśtur og žrjįtķu og žrjįr sekśndur. Verkiš er ķ žremur žįttum og er, žrįtt fyrir allt, žaš lang įheyrilegasta sem “nśtķmatólistarmenn” hafa lįtiš frį sér fara sķšustu hundraš įrin eša svo.
En mér hefur hugkvęmst snjallręši: Ef til vill mį breyta “nśtķmatónlist” ķ “nytjalist”. Sem kunnugt er gengur Bandarķkjamönnum afar illa aš fį Al Qaida- menn ķ Guantįnamo til aš tala, enda eru žessar fangabśšir žęr einu į Kśbu, žar sem skipulegar pyntingar, t.d. meš rafmagni, eru ekki stundašar. Jafnframt eru žetta einu fangabśširnar į Kśbu sem fangarnir ķ stóru fangabśšunum, Kśbu sjįlfri, slįst um aš komast inn ķ og žęr einu, sem Amnesty hefur hinn minnsta įhuga į. Ég legg til, aš beitt verši nżjum ašferšum ķ Guantįnamo. Leikin verši “nśtķmatónlist” įn aflįts og af algeru miskunnarleysi fyrir fangana. Ég tel fullvķst, aš jafnvel hinn allra haršsvķrašasti Al-Qaida- liši og sjįlfsmoršs- moršingi muni ęrast og verša reišubśinn til aš jįta į sig hvaša illvirki og ódęšisverk sem vera skal verši honum hlķft viš aš sitja undir “tólftónamśsķk” Schönbergs eša óperu Hindemiths, “Mathis der Maler”. Žaš vęri lķka alveg įstęšulaust aš hlķfa föngunum viš verkum Stockhausens, sem enn er į lķfi. Hann lżsti žvķ yfir nżlega, aš įrįsirnar 11. september 2001 hefšu veriš “listaverk”, en sś yfirlżsing sżnir ķ hnotskurn afstöšu jafnt tónlistar- sem myndlistarmanna- elķtu samtķmans til sjįlfrar listarinnar.
Sķšan skįlin fręga var sett upp hefur ķ raun ekkert gerst . Allar götur sķšan hafa myndlistarmenn, menntašir ķ fręgustu listahįskólum į Vesturlöndum keppst viš aš hengja upp sömu žvagskįlina meš żmsum tilbrigšum og undir żmsum nöfnum. Žeir trśa žvķ aš “sśrrealismi”, sé eitthvaš annaš en “dadaismi”, sem sé svo eitthvaš allt, allt, allt annaš en "popplist" eša “konseptlist” Ķ rauninni er žetta allt sami grautur ķ sömu skįl eša, ef menn vilja, sama žvag ķ sömu skįl. Sami gamli, śtvatnaši brandarinn.
En hver veršur skošun framtķšarinnar į svokallašri “list” samtķmans? Hvort mun endast betur, žvagskįlar-listin, sem gįfumanna- gengiš stendur fyrir. eša sś list, sem fįeinir stunda enn, sem stunduš er af alvöru og af viršingu fyrir listinni?
Ég spįi žvķ aš spżtnabrakiš (“stśka Hitlers”) og öll sś hugsun, sem žaš er tįknręnt fyrir muni hafna į žeim sorphaugum sögunnar sem žaš į heima og hefur alltaf įtt heima. Ólķkt “konseptlistamönnum” samtķmans var Duchamp nefnilega frumlegur. Hann var ekki, eins og žeir, aš apa eftir öšrum. Žegar hann hengdi upp skįlina sķna fręgu var hann aš gera grķn aš gįfumanna- genginu, lista- og menningarelķtunni sem lętur bjóša sér hvaš sem er.
Žaš merkilega er, aš žeir skildu ekki djókinn. Žeir geršu žaš ekki žį, og žeir gera žaš ekki enn.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband