Fęrsluflokkur: Utanrķkismįl/alžjóšamįl

Vinir vorir Vķetnamar

Žetta er fyrsta greinin, sem ég skrifaši ķ Moggann ķ október 1980, en hśn stendur vel fyrir sķnu enn ķ dag. Į žeim įrum var "žjóšfrelsisbarįttan" enn į fullu ég stóš žį, eins og svo oft bęši fyrr og sķšar einn meš mķnar skošanir. Ég fór nįnar yfir sömu atriši sem hérna koma fram ķ Žjóšmįlagreininni, Vķetnam, vendipunktur kalda strķšsins", sem er aš finna nešar į žessari sķšu, en žessi grein er alveg prżšileg svo langt sem hśn nęr. Ekkert strķš hefur veriš misskiliš og mistślkaš jafn mikiš og žetta.

Žess mį geta aš ég fór meš greinina inn į  skrifstofu Matthķasar og sżndi honum, en hann var bara bśinn aš lesa nokkrar mįlsgreinar žegar hann kallaši ķ RAX, sem tók myndina af mér sem fylgir žessari sķšu mešan Matthķas hélt įfram aš lesa. Ég fékk greitt fyrir greinina eins og ašrar mešan Matthķas var ritstjóri, en žaš er nś lišin tķš. Mogginn hefur sķšan notaš žessa mynd.

 

Vandręšaleg žögn vinstrimanna um Vķetnam- strķšiš hefur veriš rofin. Stofnaš hefur veriš vinįttufélag viš Hanoi-stjórnina. Vegna žessa finnst mér tilvališ aš rifja upp ķ stuttu mįli nokkur helstu atriši Indó-Kķna- styrjaldarinnar, sem žessir nżju vinir okkar hafa haldiš gangandi undanfarna įratugi, reyna aš skilja, hvers vegna svo margir hafa oršiš aš deyja į hrķsgrjónaekrum Sušaustur-Asķu

 Snemma į sjötta įratugnum komst til valda ķ Noršur-Vķetnam einręšisherra nokkur, Ho-Chi Minh aš nafni og stušniögsmenn hans. Ho žessi hafši ķ ęsku sannfęrst um įgęti efnahagskerfis, sem sošiš er saman af Marx, Lenķn o fl. Skommu eftir aš hann hafši komiš kerfi žessu į hjį sér, meš alręši žvķ, fangabśšum og fólksflótta (um ein milljón), sem einkenna slķk žjóšfélög, hóf hann aš boša nįgrannalöndunum trś sķna. Kommśnistar ętlušu sér frį upphafi aš nį völdum ķ öllu Indó-Kķna, en ķbśarnir voru hins vegar flestir į öšru mįli, enda żmist bśddistar eša kažólskir. Žjóšernissinnasamtökin Viet Minh höfšu haft verulegt fylgi ķ barįttunni gegn Frökkum, og hafa kommśnistar ętķš lįtiš svo, sem žetta vęru stušningsmenn žeirra. Alžżša manna ķ londunum var hins vegar meš öllu ókunnug fręšum „herra Max Lenķns", sem hśn kallaši svo. Var žvķ gripiš til žess rįšs, aš koma upp moršsveitum, Viet Cong, Pathet Lao og Raušum Kmerum, sem kommśnistar nefndu meš dęmigeršri og dęmalausri ósvķfni „žjóšfrelsishreyfingar". Hlutverk žjóšfrelsismanna var, ķ stuttu mįli, aš neyša ķbśa landanna til stušnings viš sig eša drepa žį ella. Ég vil undirstrika žetta, žvķ žó žaš viršist augljóst, hefur vafist fyrir żmsum aš skilja. Viet Cong (FNL) höfšu žaš hlutverk aš drepa fólk, sem ekki vildi vera kommśnistar. Žeir voru alltaf fįir, og höfšu mikinn meirihluta ķbśanna į móti sér, sem fólksflóttinn til borganna sannar, en meš žvķ aš vega alltaf śr launsįtri tókst žeim aš valda ógn og skelfingu sem dró śr mótstöšuafli og barįttuvilja ķbśanna. Til žess aš skżra betur hvers ešlis „hernašur" kommśnista var, mį hugsa sér hlišstęšu: Austur- Žjóšverjar héldu śti hryšjuverkamönnum (frelsissveitum), sem fęru sprengjandi og myršandi (barįtta gegn kśgun alžżšunnar) um borgir og sveitir Vestur- Žżskalands til žess aš žvinga menn til sameiningar viš „lżšręšislżšveldiš" ķ austri. Hętt er viš aš fįtt yrši um varnir, a.m.k. ef marka mį reynsluna af barįttunni gegn BaaderMeinhof-flokknum.

Žvķ skal ekki į móti męlt, aš afskipti Bandarķkjamanna af strķšinu uršu til ills eins enda fór žar saman léleg herstjórn og hin mesta órįšsķa ķ flestum hlutum. Menn mega žó ekki missa sjónir į žvķ, aš Bandarķkjamenn hófu žįtttöku ķ strķšinu ķ žvķ skyni aš stöšva śtženslu Noršur-Vķetnama og hindra žį žróun mįla sem nś er oršin. Markmiš žeirra var fyrst og fremst aš reyna aš halda Noršur-Vķetnomum innan landamęra sinna. Žetta hlaut aš mistakast. Įstęšan er einfold: Žó aš kjarni Vķetnamstrķšsins vęr innrįs Noršur-Vķetnams ķ öll nįgrannalšnd sķn į skaganum, vildu Bandarķkjamenn ekki svara ķ sömu mynt meš innrįs ķ NoršurVķetnam. Žessu svipar til aš Bandamenn hefšu ętlaš sér aš sigra Hitler įn žess aš rįšast į Žżskaland sjįlft.

 Žótt śtžensla rķkis sķns og trśar vęri ašalmarkmiš Hanoi-manna, kom žó fleira til, t.d. sś įhersla, sem kommśnistar leggja jafnan į „barįttu" żmiss konar, en žetta er ķ rauninni kęnlega dulbśinn ofbeldisįróšur og hlišstęšur rausi Hitlers (Mein Kampf). Miklu hefur einnig vafalaust rįšiš žörfin fyrir óvin til žess aš žjappa žjóšinni saman, blóraböggul, sem menn gętu sameinast gegn, a sama hįtt og t.d. žżska, rśssneska og nś sķšast ķranska žjóšin sameinušust um Hitler, Stalķn og Khomeini. Bandarķkjamenn fullnęgšu žessari žörf ašdįanlega. Eftir aš žeir hófu žįtttóku ķ strķšinu varš aušveldara aš fį fólk til aš trśa žvķ aš “žjóšfrelsisherirnir” beršust hinni góšu barįttu gegn erlendum „heimsvaldasinnum". Sķšan 1975 hafa żmsir minnihlutahópar ķ landinu, einkum Kķnverjar, tekiš viš hlutverki žvķ, sem gyšingar gegndu hjį Hitler (innri óvinur). Meš styrjöld ķ Kambódķu er fullnęgt žörfinni fyrir „barįttu" (ytri óvinur). Allt minnir žetta į hina įgętu bók Orwells, 1984.



 Ķ Kambodķu fengu fįrįns- eša skegg-vinstrimenn völdin skamma hrķš (Lżšręšis-Kamputsea, ž.e. Democratic Kampuchea) Žar kom glögglega ķ ljós, hvaša afleišingar ofsóknarbrjįlęši kommśnista getur haft. Žaš skal ekki tķundaš hér, en óneitanlega kemur į óvart, aš til skuli vera ķslenskir menn, sem halda uppi vörnum fyrir žessa fjarlęgu moršingja Benda mį į aš Raušir Kmerar voru samherjar og lęrisveinar Viet Cong, og į žessum hreyfingum var ašeins stigsmunur, en ekki ešlismunur Pol Pot vildi ekki una hlutverki sķnu sem leppur Hanoi og žaš varš honum aš falli. 

Žess eru fį dęmi, aš sjįlfstęš žjóš hafi veriš hernumin og undirokuš jafn rękilega og jafnframt svo hljóšlega og Laos. Ķbśarnir hafa ekki streist verulega į móti, heldur flżja nś ķ svo miklum męli aš žeir verša allir horfnir śr landi į žessum įratug ef fram fer sem nś horfir. 

 Mešferš fjölmišla į strķšinu er kapķtuli śt af fyrir sig og žar um mętti skrifa margar bękur. Barįtta Hanoi-manna į žessum vettvangi var glęsileg og sigur žeirra alger. Žeir höfšu fariš ķ smišju til Göbbels heitins, og notfęršu sér allar helstu reglur hans, t.d.. „Lygum veršur trśaš ef žęr eru nógu stórar og ef žęr eru endurteknar nęgilega oft." Žessir menn frį „hinu lżšręšissinnaša lżšveldi alžżšunnar, Vietnam" (People's Democratic Republic of Vietnam) hófšu mjog į lofti orš eins og „lżšręši", „frelsi", „alžżša", „žjóšfrelsisbarįtta", og böršust gegn „yfirgangi" og „įrįsarstrķši" bandarķsku „hernašarsinnanna" gagnvart „vķetnömsku žjóšinni" (žeim sjįlfum). Žeir halda žvķ stķft fram enn ķ dag, aš enginn n-vķetnamskur hermašur hafi fariš śt fyrir landamęrin sķšan 1954. Margir trśšu žessu, einkum žeir, sem eru haldnir žess konar óraunsęrri óskhyggju sem er einn helsti grundvöllur vinstristefnu. Armęšuhöfundar og vandręšaskįld Noršurlanda fengu Hróa Hattar- komplexa og Svķar snéru ašdįun žeirri, sem žeir hafa į berrössušu fólki og öllum žeim, sem vondir menn kalla einu nafni „aumingja", yfir į Viet Cong. 

 Noršur-Vķetnam hóf styrjöldina og hélt henni gangandi allan tķmann. Žaš var žvķ į žeirra valdi einna aš stöšva hana. Starf „strķšsandstęšinga" var žvķ ekki unniš til žess aš stošva strķšiš, heldur til žess aš Hanoi-menn nęšu fram markmišum sķnum Aldrei var skoraš į „žjóšfrelsisherinn" aš hętta manndrįpum. Žaš er engin įstęša til žess, fyrir Ķslendinga, aš vingast viš blóši drifnustu haršstjórn nś į dögum, stjórn, sem višheldur alręši sķnu ķ skjóli sķfelldra styrjalda. 


Alķslensk heimsfrétt

 Fyrst ég er nś į annaš borš aš birta gamlar greinar finnst mér rétt aš birta žessa, sem er frį žvķ ķ mars 2004, žvķ ķ henni er aš finna żmislegt, sem į fullt erindi, t.d. um vopnasölu, eiturgasframleišslu, ”fréttastofu allra starfsmanna" og róginn, sem vinstri menn beita meš algerlega ósvķfnum hętti. Fréttamašurinn, sem ég vil nefna "eiturefna- Kristjįn", er nś hęttur hjį sjónvarpinu.

.

ŽAŠ eru nś komin meira en 100 įr sķšan Alfred Nobel fagnaši uppgötvun eiturgassins einlęglega meš žvķ fororši, aš žetta vopn vęri svo hręšilegt, aš hann taldi žaš mundu binda enda į öll strķš. Enginn mundi žora aš beita žvķ. Žessi fróma ósk hins heimskunna frišarsinna og vopnaframleišanda ręttist žó ekki. Eiturgasiš reyndist gagnslķtiš ķ fyrra strķši og Hitler beitti žvķ aldrei, žótt hann ętti miklar birgšir. Ekki einu sinni kjarnorkusprengjan hefur bundiš enda į styrjaldir, žęr viršast mannkyninu įskapašar.

Žaš er hins vegar ekkert leyndarmįl, hvernig stašiš er aš gerš eiturgass og sżklavopna, žetta er afar einföld og ódżr framleišsla, og hér į Ķslandi, svo ekki sé fariš lengra, er fjöldi efnafręšinga og lyfjafręšinga, sem gętu framleitt eiturgas ef žeir vildu, og fjöldi lķfefnafręšinga, lękna og jafnvel meinatękna, sem gętu, ef žeir vęru žannig innréttašir ķ sįlarlķfinu, framleitt sżklavopn. Žaš er ekki langt sķšan ungur Japani dreifši allra hęttulegasta og eitrašasta taugasinu, Sarin, sem hann hafši framleitt ķ bķlskśr, į lestarstöš, og drap fjölda manns.

Öll tól og tęki, sem til žarf, eru tiltęk ķ landinu og efnin mį kaupa ķ Lyfjaverslun rķkisins eša annars stašar, žar sem slķkt er selt. Vķša mį kaupa skordżraeitur, en žvķ getur mašur meš lįgmarks efnafręšiskunnįttu hęglega 

breytt ķ Sarin. Žarna er engin hįtękni til stašar og öll žekkingin hefur legiš fyrir ķ įratugi. Vanti menn upplżsingar um nįnari atriši framleišslunnar mį fį žęr į Netinu.

Flestallar, ef ekki allar žjóšir heims geta žannig framleitt efna- og sżklavopn, žar į mešal aš sjįlfsögšu Ķrakar. Eitrinu žarf aš vķsu aš koma fyrir ķ vopnum, en slķkt hafa menn kunnaš sķšan ķ fyrra strķši. Saddam Hussein hafši allžróašan vopnaišnaš sem hann byggši upp ķ samvinnu viš Sovétmenn (ekki Bandarķkjamenn) og gat hęglega komiš eitrinu fyrir ķ fallbyssukślum, flugvélasprengjum og skamm- og mešaldręgum flugskeytum, sem hann framleiddi sjįlfur. Žaš eru einmitt žessar verksmišjur, sem vopnaeftirlitsmenn SŽ voru aš kanna ķ mörg įr og leita aš öšrum ķ skśrum og vörubķlum, žvķ žessi framleišsla er, sem fyrr sagši, afar ódżr og fyrirferšarlķtil. Ég endurtek: Engin hįtękni er til stašar.

Mér žętti žess vegna gaman aš vita eitt: Hvašan kemur sś žekking, aš Bandarķkjamenn hafi selt Saddam Hussein gereyšingarvopn? Hver er heimildin? Getur einhver hjįlpaš mér?

Ég hef nś heyrt žetta žrisvar ķ ķslensku sjónvarpi. Fyrst hélt einn fréttamanna rķkissjónvarpsins žessu margķtrekaš fram viš utanrķkisrįšherra, sķšan sagši žingflokksformašur VG žaš sama ķ žętti į sömu stöš og sķšast formašur VG į Stöš 2, žannig aš žaš er bśiš aš segja ķslensku žjóšinni žetta a.m.k. žrķvegis, įn žess aš andmęli hafi komiš fram, og žvķ hlżtur almenningur aš telja, aš žetta sé satt.

Ég fylgist nokkuš meš alžjóšlegum fjölmišlum, ašallega bresk- bandarķskum, sęnskum og spęnskum og hef hvergi nokkurs stašar séš žessu hreyft. Allir ašrir en žeir sem ég nefndi hafa hingaš til haldiš, aš Saddam hafi framleitt eiturgasiš sjįlfur, jafnvel allra ofstękisfyllstu hatursmenn Bandarķkjamanna vķša um heim.

Ég hef ekki einu sinni séš žessu haldiš fram ķ meginheimild fréttastofu Rķkisśtvarpsins-hljóšvarps (og žar meš ķslensku žjóšarinnar) um utanrķkismįl, ž.e. vinstri öfga- og kollóra-blašinu Independent.

Žetta langminnsta og įhrifaminnsta dagblaš į Bretlandi (en įhrifamest į Ķslandi), sem helst höfšar til uppgjafa Albanķu-komma og Pol Pot-ista auk fréttastofu RŚV, er höfušmišstöš Bandarķkjahaturs žar ķ landi. Samt hafa žeir mér vitanlega aldrei haldiš žessu fram. Žeir skamma hins vegar Bandarķkjamenn hįstöfum fyrir aš hafa ekki bannaš Saddam aš beita eiturgasinu, žvķ ķ ofstęki sķnu, fįfręši og heimsku telur Independent ķ fślustu alvöru, aš slķkt hafi veriš į valdi Bandarķkjamanna.

Žessi meintu višskipti eiga aš sjįlfsögšu aš hafa įtt sér staš ķ Ķran- Ķraksstrķšinu 1980-1988, en žį eiga Bandarķkjamenn, aš sögn vinstri manna, aš hafa selt Saddam ókjör af hergögnum. Jafnvel er reynt aš lįta lķta svo śt, aš Rumsfeld, nś varnarmįlarįšherra, hafi selt Saddam eitriš. Sį hęngur er žó į, aš žeir Rumsfeld og Saddam hittust fyrst ķ desember 1983 en Saddam hóf aš beita eiturgasi gegn Ķrönum snemma įrs 1981.

Frį upphafi til loka įtakanna voru nįnast öll vopn Saddams frį Sovétrķkjunum og öšrum kommśnistarķkjum, en dįlķtiš frį Frakklandi, ašallega Etendard- og Mirage-žotur og Exocet-flugskeyti.

Ķranir böršust hins vegar aš miklu leyti meš bandarķskum vopnum frį dögum keisarastjórnarinnar. Žaš er vitaš, aš žótt Bandarķkjamenn vęru opinberlega hlutlausir, jafnvel hlynntir Ķrönum ķ laumi, einkum framan af, fóru žeir heldur aš halla sér aš Ķrökum žegar į leiš. Eftir aš ķraskt flugskeyti hęfši bandarķska herskipiš Sark 1987 og drap 37 menn hóf Bandarķkjafloti mikil umsvif į Persaflóa. Žó er žaš svo, og žótt ótrślegt kunni aš viršast, aš einu vopnin, sem vitaš er til, aš Bandarķkjamenn hafi sent strķšsašilum 1980-1988, eru žau fręgu vopn og varahlutir, sem Ķranir, ekki Ķrakar, fengu aš kaupa ķ skiptum fyrir gķsla skęruliša ķ Lķbanon. Féš var svo notaš til aš fjįrmagna Contra- skęruliša ķ Nicaragua (Ķran- Contra-hneyksliš).

Bandarķkjamenn seldu Ķrökum hins vegar allmargar óvopnašar žyrlur, fimm Boeing-žotur og veittu žeim įbyrgš fyrir 400 milljón dala lįni. Aš öšru leyti voru žeir, sem fyrr sagši, opinberlega hlutlausir. Žó telja menn sig vita, aš žeir hafi fengiš Ķrökum myndir af herafla Ķrana śr njósnagervihnöttum sķnum.

Ķsraelsmenn, dyggustu bandamenn Bandarķkjanna, seldu hins vegar Ķrönum (ekki Ķrökum) gķfurlegt magn vopna ķ žessu strķši įn žess aš Bandarķkjamenn skiptu sér af.

Ekkert er eins einfalt og žaš sżnist vera.

                          Dollaramagn og vopnamagn
Eitt er vert aš hafa ķ huga um žetta strķš: Hermenn beggja ašila kunnu lķtt eša ekki aš fara meš skrišdreka og hįtęknivopn eša halda žeim viš. Žvķ var, į svipašan hįtt og ķ Afrķku og annars stašar ķ žrišja heiminum, aš langmestu leyti barist meš hrķšskotarifflum, vélbyssum, sprengjuvörpum og öšrum léttvopnum. Hįtęknivopn komu helst viš sögu ķ upphafi strķšsins, įšur en žau bilušu eša voru eyšilögš.

Ég sį nżlega ķ undarlegasta og lķtilmótlegasta anga Baugs-pressunnar, ž.e. DV, žį stašhęfingu, aš Bandarķkjamenn bęru įbyrgš į flestum eša öllum styrjöldum vķša um heim, af žvķ aš žeir seldu mest af vopnum.

Žarna var veriš aš beita eldgömlu trixi vinstri manna frį dögum kalda strķšsins, žvķ aš sjįlfsögšu er vopnasalan talin ķ bandarķkjadölum. Borin er saman annars vegar sala Bandarķkjamanna į hįžróušum orrustužotum, eldflauga- og ratsjįrkerfum og öšrum fokdżum hįtęknibśnaši til Breta, Žjóšverja eša annarra bandamanna sinna og hins vegar sala Rśssa, Kķnverja, Noršur-Kóreumanna og annarra fyrrverandi og nśverandi sósķalista į hręódżrum léttvopnum til fįtękra rķkja.

Sem dęmi mį taka, aš ein B-2-sprengjuflugvél Bandarķkjamanna kostar yfir milljarš dollara, en fyrir slķka upphęš mį fį, ekki eitt skip, heldur heila skipalest, drekkhlašna Kalashnikov-hrķšskotarifflum (AK-47), skrišdrekabyssum, handsprengjum, jaršsprengjum og sprengjuvörpum, Meira aš segja mį bęta viš góšum slatta af T-55- og T-62-skrišdrekum, kķnverskum Silkworm-flugskeytum og Scud- flaugum frį Rśsslandi, Kķna eša Noršur-Kóreu.

Žetta eru vopnin, sem notuš eru nįnast eingöngu ķ vel yfir 90%, hugsanlega ķ allt aš 99% žeirra styrjalda sem nś eru ķ gangi vķšs vegar ķ žrišja heiminum.

Žaš vęri raunar stórfrétt, ef žaš vitnašist, aš bandarķskum léttvopnum vęri beitt ķ einhverjum męli ķ einhverju af žessum strķšum. Žar ręšur AK-47-riffillinn einn, sem sjįlfmenntašur vélvirki, Mikhail Kalashnikov, fann upp 1942 og hefur veriš undirstöšuvopn allra herja kommśnista sķšan hann komst fyrst ķ framleišslu 1947.

Žvķ mį bęta viš, aš žess er aldrei getiš, aš nįnast allar jaršsprengjur, sem enn drepa og limlesta fólk vķša um heim, eru framleiddar ķ rķkjum kommśnista og lagšar af žeim, ekki sķst ķ Indó-Kķna og sunnanveršri Afrķku. Žetta eru afar ódżr "vopn" og henta einkar vel barįttuašferšum launmoršingja ķ "žjóšfrelsisbarįttu". Ķ Angóla og Mósambķk lögšu herir Castros og bandamenn žeirra t.d. um 8 milljónir jaršsprengna. Um žetta er žó aldrei talaš, heldur lįtiš aš žvķ liggja, aš Bandarķkjamenn beri ķ einhverjum skilningi įbyrgšina. Blóšsletturnar festast ekki viš Castro eša bandamenn hans og jįbręšur, "frišarsinna" og "mannnréttindafrömuši" į Vesturlöndum.

Žęr hlutfallslega fįu jaršsprengjur, sem Bandarķkjamenn hafa žó framleitt og lagt, eru nįnast allar į landamęrum Kóreurķkjanna eša į öšrum afmörkušum, vel kortlögšum svęšum.

                       Aš ręgja Bandarķkin
Žaš er ótrślega ódżrt sport aš bölva Bandarķkjamönnum, ljśga upp į žį og svķvirša žį. Žaš er meira aš segja hęgt aš bśa til eld- og ķkveikjusprengju, sömu geršar og notašar eru ķ styrjöldum til aš kveikja ķ hśsum og granda skrišdrekum, kveikja ķ henni og varpa aš hśsi, žar sem fjöldi manns er innandyra, ef umrętt hśs er sendirįš Bandarķkjanna. Žį er žetta einhvers konar "póltķsk ašgerš", og ef hśn beinist gegn Bandarķkjunum, žarf ekki aš bśast viš alvarlegum eftirmįlum. En hvaš hefši veriš sagt ef hśsiš hefši veriš sendirįš Kķnverja? Eša Stjórnarrįšiš? Eša skrifstofur rķkissaksóknara? Hefši žaš ekki lķka getaš veriš "pólitķsk ašgerš"? Hver hefši įkęran žį veriš?

En vķkjum aftur aš žeim stórmerkilegu upplżsingum, aš Bandarķkjamenn hafi selt Saddam gereyšingarvopnin.

Žetta er stórfrétt, ķ raun heimsfrétt, og ég sé ekki betur en aš forystumönnum VG og fréttastofu sjónvarps beri beinlķnis skylda til aš deila žessari vitneskju sinni meš heiminum. Žessar upplżsingar gętu jafnvel valdiš straumhvörfum į alžjóšavettvangi. Žaš mętti til dęmis ķmynda sér, aš žęr žjóšir, sem voru andvķgastar hernaši Bush forseta ķ Ķrak, t.d. Frakkar, Žjóšverjar og Rśssar mundu grķpa žetta į lofti og vafalaust bera fram mįliš į vettvangi SŽ. Žetta er svo merkilegt, aš žaš er įreišanlegt, aš alžjóšlegir fjölmišlar mundu ekki tala um annaš nęstu vikurnar, mįnušina og įrin, žvķ žaš umbreytir öllum hugmyndum manna um Ķraksstrķšiš frį grunni.

Hér er nżtt dęmi, tekiš af handahófi, um fréttaflutning "Hljóšviljans" (sjįlfrar fréttastofunnar, ekki ašeins "Spegilsins") hjį RŚV: "Innfęddir į Haiti mótmęla haršlega "hernįmi Bandarķkjamanna"".

Er žetta fólk meš réttu rįši?

Hvenęr sem oršinu er hallaš vegna slķkra og žvķlķkra hluta fara fjölmišlamenn strax aš hrópa hįtt um sķna eigin "fagmennsku" og byrja svo aš fimbulfamba eitthvaš um "starfsheišur blašamanna". Žaš er ekki heiglum hent aš gagnrżna žį, sķst nś, eftir aš meginhluti hinnar "sjįlfumglöšu stéttar" hefur hreišraš um sig ķ djśpum vösum Bónus- fešga.

Aš ręgja Bandarikjamenn žykir harla léttvęgt mįl, ef ekki beinlķnis lofsvert ķ žessum herbśšum. En, eins og Stefįn Valgeirsson sagši einu sinni og af öšru tilefni: "Žegar sannleikurinn er kominn upp aš Ellišaįm, er lżgin komin noršur į Langanes". Rógurinn lošir viš, og sé honum ekki svaraš trśir fólk honum.

Sé eitursölutališ sannleikur, er hér komin fram alķslensk heimsfrétt. En hvers vegna talar enginn um žetta nema einn fréttamašur rķkissjónvarpsins og forystumenn VG hér uppi į Ķslandi?

Vilja žeir ekki verša heimsfręgir? Eru žeir svona feimnir?


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband